Miškinė dedešva yra laikoma piliarožių giminaite. Senovės Graikų – Romėnų laikais žolinis augalas buvo vertinamas kaip veiksminga vaistažolė. Ilgainiui paplito ir visoje Europoje bei tapo mėgiama mūsų gėlyno puošmena. Vasaros pradžioje aukšti, šakoti, plaukeliais padengti stiebai pasipuošia dideliais 6 – 12 cm skersmens, rausvai violetiniais žiedais, sutelktais lapų pažastyse. Keras vertikalus, o lapai labai dekoratyvūs: stambūs, širdiškos formos, pūkuoti. Nereikli ir lengvai auginama, toleruojanti įvairias auginimo sąlygas; nors geriausiai auga saulėtoje vietoje, drėgnoje, laidžioje dirvoje.
Lapus, žiedus galima skinti ištisą vasarą ir džiovinti. Jie veiksmingi esant sausam kosuliui ar bronchitui, taip pat aktyvina virškinimą. Lapai gaminami kaip špinatai, tinkami vartoti garnyrui.
Lietuviškas pavadinimas
Miškinė dedešva
Lotyniškas pavadinimas
Malva sylvestris mauritiana
Aukštis
90 – 100 cm
Žiedų spalva
rausvai violetinė
Lapijos spalva
žalia
Žydėjimo laikas
birželis – spalis
Saulės įtaka
saulėkaita, dalinai pavėsinga
Zonos
3 – 7
Pritaikymas
augalas auginamas sudėtiniuose, natūralistinio stiliaus gėlynuose. Sodinamas palei tvoras, sienas.
Dirva
derlinga, puri, priesmėlis
Drėgmės kiekis dirvoje
vidutiniškai drėgnas